Kaip kaupiklis ir vėjo parkas sumažino tinklo balansavimo kainą

AEMO 2018 m. liepos 25 d. apžvalgoje aptarė sausio 14 d. įvykį: „Hornsdale“ vėjo parkui ir kaupikliui dalyvaujant FCAS rinkoje nurodyta 248 AUD/MWh kaina, palyginta su istoriškai stebėtais 9 000 AUD/MWh. Penkių valandų vietinio poreikio sąnaudų sumažėjimas įvertintas maždaug 3,5 mln. AUD.

FCAS reiškia dažnio valdymo papildomas paslaugas. Operatorius lygina įvykio rezultatą su istoriniu atskaitos tašku. Todėl iš šių dviejų kainų nekuriame tariamo grafiko, kuriame tos pačios dienos pradžioje būtų buvę 9 000, o vėliau – 248. Sutaupymas taip pat yra operatoriaus įvertis, ne atskiro kaupiklio sąskaita.

Norint suprasti šio palyginimo prasmę, patogu atskirti du klausimus. Kiek įrenginių apskritai yra elektros sistemoje? Ir kiek jų gali pasiūlyti būtent tuo metu reikalingą paslaugą? Didelis bendras gamybos kiekis savaime neatsako į antrąjį klausimą. Paslaugos pirkėjui svarbus tinkamas, prieinamas ir įvykdomas pasiūlymas.

Daugiau tinkamų pasiūlymų reiškia daugiau pasirinkimo. Tai panašu į specializuoto darbo pirkimą: vien norinčių jį atlikti neužtenka, bet atsiradus daugiau kvalifikuotų vykdytojų galima rinktis. Tokia analogija padeda suprasti konkurencijos kryptį, tačiau neleidžia apskaičiuoti būsimos rinkos kainos be konkrečių pasiūlos ir poreikio duomenų.

Šaltinyje rezultatas siejamas su vėjo parko ir „Hornsdale Power Reserve“ kaupiklio dalyvavimu. Šį sakinį verta išsaugoti visą. Istorija apie baterijų naudą netampa tikslesnė iš jos pašalinus kitą dalyvį. Priešingai – įdomiausia čia tai, kad paslaugos pasiūlą gali papildyti skirtingos technologijos.

Vertinant naują projektą toks požiūris skatina domėtis ne vien panašiais kaupikliais, bet ir kitais tos pačios paslaugos teikėjais. Konkurentas gali atrodyti visiškai kitaip ir turėti kitą pagrindinę veiklą. Rinkos klausimas lieka tas pats: ar jo pasiūlymas gali patenkinti tą patį pirkėjo poreikį tuo pačiu metu?

3,5 mln. AUD šiame pasakojime yra įvertintas paslaugos įsigijimo sąnaudų sumažėjimas. Norint suprasti atskiro dalyvio pajamas, reikėtų jo suteiktų paslaugų apimties ir atsiskaitymų duomenų. Tai du skirtingi apskaitos klausimai, net jeigu abu kyla iš to paties rinkos įvykio.

Interesantui ši istorija padeda susidėlioti dvi perspektyvas. Kaupikliai gali būti naudingi sistemai, nes suteikia daugiau pasirinkimo, o jų savininkai veikia konkurencingoje rinkoje. Todėl projekto planą verta grįsti suprantama paslauga ir aiškiomis sąnaudomis. Kitoje mūsų publikacijoje ESCRI ataskaita leidžia pažvelgti būtent į atskiras pajamas, o ne į bendrą naudą sistemos vartotojams.